- truksėti
- truksė́ti, trùksi, -ė́jo DŽ žr. trūkčioti: 1. NdŽ, Pnm, Lp, Dbč Vyrai vadeles truksi – arklius ragina rš. Trùksi, trùksi meškerę – neužsikabina Dkš. Kad trauki, tai trauk, o ne truksė́k Kp. Netruksė́k, bet laikyk drūkčiai Užg. Vaikas bijodamas trùksi močią až rankovės Ds. Truksý LKKI183. | Mūsų bėrasai netrùksi ant vietos, jus (jis) ir didžiausią vežimą iš karto išveža Kp. 2. Trùksi jisai pečiais, žiūrėdamas ant tokių dyvų J. 3. NdŽ, Žl Kap perkūnas užmušė sūnų, ir pradėj[o] akis traukyt: tep trùksi ir trùksi Vrn. Akis trùksi ir trùksi – ar verkt reiks? Lel. Viena ranka pradėjo truksė́t Ds. Jo skruostas nuolat truksėjo J.Paukš. Iš didelio verksmo tik truksėjo jos nugara A.Vien. | impers. tr.: Trùksi dešinę akį Švnč. Jei akį trùksi, tai iš to giminės kai kas mirs Pnd. 4. intr. su pertrūkiais plakti, tvaksėti (apie širdį): Širdis labai trùksi ir pagerklin dusina Švnč. \ truksėti; patruksėti; sutruksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.